Vasilijus Kandinskis

Wassily Kandinsky buvo rusų kilmės menininkas, laikomas vienu iš abstrakčiojo meno pradininkų. Jis gimė 4 m. gruodžio 1866 d. Maskvoje, Rusijoje, turtingoje šeimoje. Jo tėvai buvo Lidia Ticheeva ir Vasilijus Silvestrovičius Kandinskis, sėkmingas verslininkas ir arbatos prekybininkas. Kandinskis turėjo patogią vaikystę ir nuo mažens susipažino su menais.

Kandinskis lankė privačią mokyklą Maskvoje ir toliau studijavo teisę bei ekonomiką Maskvos universitete. Tačiau susidomėjimas menu, būdamas 30 metų, paskatino jį lankyti tapybos pamokas, ir galiausiai jis nusprendė siekti menininko karjeros. 1896 m. jis persikėlė į Miuncheną (Vokietija), kad lankytų meno mokyklą ir ten išbuvo didžiąją savo gyvenimo dalį.

1892 m. Kandinskis vedė savo pirmąją žmoną Aną Chemyakina. Jie neturėjo vaikų ir išsiskyrė 1911 m. 1917 m. jis vedė savo antrąją žmoną Niną Andreevskają, kuri taip pat buvo menininkė. Jie kartu turėjo vieną sūnų, vardu Vsevolodas.

Kandinskio meniniam stiliui didelę įtaką padarė impresionistų, postimpresionistų ir fovistų darbai. Jį taip pat paveikė dvasiniai ir mistiniai teosofijos ir antroposofijos mokymai, kuriuos jis įtraukė į savo meno kūrinius.

Kandinskis visą gyvenimą dirbo įvairiose darbo vietose, įskaitant mokytojavimą Bauhaus mokykloje Vokietijoje ir meno kritiko darbą įvairiuose leidiniuose. Jis taip pat buvo „Blue Rider“ judėjimo, menininkų grupės, kuri siekė atitrūkti nuo tradicinių meno formų ir tyrinėti abstraktesnius bei eksperimentinius stilius, įkūrėjas.

Kandinskio technika apėmė drąsių spalvų ir geometrinių formų naudojimą kuriant abstrakčias kompozicijas. Jis tikėjo, kad menas turi ne tik imituoti tikrovę, bet ir išreikšti vidines menininko emocijas bei dvasingumą. Jo kūryba buvo revoliucinė savo laiku ir turėjo didelę įtaką abstrakčiojo meno raidai.

Tarp svarbiausių Kandinskio paveikslų yra:

1. „VII kompozicija“ (1913 m.) – šis didelio masto abstraktus paveikslas laikomas vienu Kandinskio šedevrų. Jame yra sudėtinga spalvų ir formų kompozicija, kuri perteikia judesio ir energijos pojūtį.

2. „Geltona-raudona-mėlyna“ (1925) – šis paveikslas yra puikus pavyzdys, kaip Kandinskis panaudojo geometrines formas ir ryškias spalvas kurdamas abstrakčias kompozicijas.

3. „Improvizacija 28 (antroji versija)“ (1912 m.) – šis paveikslas yra vienas garsiausių Kandinskio darbų, jame yra besisukanti spalvų ir formų kompozicija, perteikianti chaoso ir energijos pojūtį.

4. „VIII kompozicija“ (1923) – šiame paveiksle yra sudėtinga persidengiančių formų ir spalvų kompozicija, kuri sukuria judesio ir gylio pojūtį.

5. „Juoda ir violetinė“ (1923) – šis paveikslas yra puikus pavyzdys, kaip Kandinskis panaudojo kontrastingas spalvas ir drąsias formas, kad sukurtų dinamišką kompoziciją.

Kandinskio įtaka meno pasauliui buvo reikšminga, o jo indėlis į abstraktųjį meną vis dar pripažįstamas ir švenčiamas ir šiandien. Jis mirė 13 m. gruodžio 1944 d. Neuilly-sur-Seine mieste, Prancūzijoje.