Menas XVIII a

XVI amžiaus menams įtakos turėjo renesanso stilius. Per šį laiką tapo daug garsių menininkų, tokių kaip Leonardo Da Vinci ir Michelangelo Buonarroti. Šių laikų meno stiliai apima manierizmą, baroką, rokoką ir neoklasicizmą. Menas XVI amžiuje skyrėsi nuo kitų laikotarpių dėl to, kiek eksperimentuota su naujomis meno technikomis. Viena žymi technika, sukurta XV-XVI a. Mene, yra sfumato. „Sfumato“ yra itališkas terminas, reiškiantis minkštą arba miglotą, ir apibūdina spalvų maišymo poveikį, kad suteiktų švelnią, o ne kietą išvaizdą. Be to, menininkai aliejaus dažus šiuo laikotarpiu naudojo dažniau nei bet kada anksčiau, o tai leido suteikti ryškesnes spalvas ir tonus. Visos šios naujos technikos leido sukurti kitokius meno kūrinius, nei buvo matyta anksčiau meno istorijoje. Menininkai tuo metu taip pat daug dėmesio skyrė religinėms temoms, tokioms kaip religiniai paveikslai ir Biblijos figūrų skulptūros. Tuo metu menininkus įkvėpė ir gamtos pasaulis. Gamta buvo didelė renesanso meno dalis, tačiau per šį laiką menininkai ėmė ją labiau tyrinėti ir vertinti, tai parodė jų meno kūriniai. XVI amžiuje menas atrodė realistiškiau ir labiau nei bet kada anksčiau. Menininkai norėjo ne tik nupiešti daiktų išvaizdą, bet ir tikrąją jų esmę, kuri ir suteikė menui naują prasmę šiuo laikotarpiu. Menininkai XVI amžiuje naudojo skirtingus meno stilius, kurie atsiras ir vėlesniais metais. Pirmasis stilius buvo manierizmas, kuris buvo populiarus XVI a. Manierizmas prasidėjo kaip tapybos stilius, sukurtas Italijoje, kuriame buvo naudojamos pailgos figūros ir nerealios spalvos. Manierizmo stilius Italijoje ilgainiui paveikė meno stilių kituose regionuose, pavyzdžiui, Flandrijoje ir Anglijoje. Kitas meno stilius, atsiradęs XVI amžiaus baroko pabaigoje, kuriame pabrėžiama intensyvi emocija ir didelis dėmesys detalėms. Barokas yra žinomas dėl meno stiliaus, į kurį įeina emocinis intensyvumas, kuris parodomas naudojant ryškias spalvas ir apšvietimą.