Gustave'as Caillebotte'as

Gustavas Caillebotte'as buvo prancūzų tapytojas, gimęs 19 m. rugpjūčio 1848 d. Paryžiuje, Prancūzijoje. Jo tėvas Martial Caillebotte buvo turtingas tekstilės gamintojas, o motina Céleste Daufresne buvo kilusi iš pasiturinčios šeimos. Caillebotte'as turėjo du jaunesnius brolius René ir Martial. Jo šeima buvo finansiškai patogi ir galėjo sau leisti prabangų gyvenimo būdą.

Caillebotte'o vaikystė prabėgo patogioje ir kultūringoje aplinkoje. Jis anksti domėjosi menu ir vaikystėje pradėjo lankyti piešimo pamokas. Jis lankė Lycée Condorcet, vėliau studijavo teisę ir 1870 m. įgijo diplomą. Tada pradėjo dirbti teisininku, bet labiau domėjosi menu.

Caillebotte'as buvo nevedęs ir neturėjo vaikų. Tačiau buvo žinoma, kad jis buvo artimas savo broliui Martialui ir turėjo artimą draugų ratą, įskaitant dailininkus Edgarą Degasą ir Pierre'ą-Auguste'ą Renoirą.

Caillebotte'o darbo vieta pirmiausia buvo jo studija, įsikūrusi Boulevard Haussmann Paryžiuje. Jam didelę įtaką padarė impresionistai, ypač Degas ir Renoir. Jo technika pasižymėjo tikroviškumu ir drąsių, šiuolaikiškų kompozicijų naudojimu.

Caillebotte'o pėdsakas meno pasaulyje buvo reikšmingas. Jis buvo pagrindinis impresionistų globėjas ir įsigijo daug jų kūrinių. Jis taip pat finansavo jų parodas ir padėjo kurti karjerą. Jo paties paveikslai, kuriuose dažnai buvo vaizduojamas miesto gyvenimas Paryžiuje, buvo naujoviški ir novatoriški.

Štai penki svarbiausi Gustavo Caillebotte'o paveikslai:

„Paryžiaus gatvė, lietinga diena“ (1877 m.) – šiame paveiksle vaizduojama judri Paryžiaus gatvė lietuje, pro šalį važiuojantys pėstieji ir vežimai. Kompozicija įspūdinga, figūros išdėstytos įstriža linija, nukreipiančia žiūrovo akį į tolį.
„Grindų grandikliai“ (1875 m.) – šiame paveiksle pavaizduoti trys vyrai, braižontys medines kambario grindis. Tematika įprasta, tačiau kompozicija dinamiška, figūros išdėstytos trikampiu.
„Plaukimas Jerre“ (1877 m.) – šiame paveiksle pavaizduota grupė žmonių, kurie mėgaujasi ramiu pasiplaukiojimu Jerres upe. Spalvos ryškios ir linksmos, o kompozicija atsipalaidavusi ir neformali.
„Europos tiltas“ (1876 m.) – šiame paveiksle pavaizduotas tiltas Paryžiuje, virš galvos važiuojant traukiniams. Kompozicija įspūdinga, pirmame plane dominuoja tiltas ir traukiniai.
„Rue Halévy, žiūrint iš šeštojo aukšto“ (1878 m.) – šiame paveiksle parodytas Paryžiaus gatvės vaizdas iš viršutinio pastato aukšto. Kompozicija neįprasta, gatvė ir pastatai pasvirę kampu, sukuriančiu gylio ir judėjimo pojūtį.