Mikelandželas

Michelangelo di Lodovico Buonarroti Simoni, geriau žinomas kaip Mikelandželas, buvo italų skulptorius, tapytojas, architektas ir Aukštojo Renesanso poetas. Jis gimė 6 m. kovo 1475 d. Caprese mieste, Toskanoje, Italijoje, Lodovico di Leonardo Buonarroti Simoni ir Francesca di Neri del Miniato di Siena šeimoje. Mikelandželas buvo antrasis iš penkių brolių, o jo šeima gyveno Florencijoje, kur jo tėvas dirbo vyriausybės administratoriumi.

Mikelandželo vaikystė nebuvo lengva, nes jo motina kentėjo dėl silpnos sveikatos, o tėvas nelabai palaikė jo meninius ieškojimus. Tačiau paguodą rado aistra menui ir, būdamas trylikos metų, pradėjo mokytis pas dailininką Domenico Ghirlandaio.

1494 m. Mikelandželas persikėlė į Bolonijos miestą studijuoti skulptūros, globojamas Niccolò dell'Arca. Vėliau jis grįžo į Florenciją ir dirbo galingoje Medici šeimoje, kur susipažino su klasikiniu senovės Romos ir Graikijos menu, kuris padarė didelę įtaką jo stiliui.

Mikelandželas niekada nesusituokė, o jo gyvenime nėra jokių romantiškų santykių. Tačiau jis palaikė glaudžius ryšius su keliais menininkais ir mokslininkais, įskaitant tapytoją ir architektą Rafaelį bei poetę Vittoria Colonna.

Mikelandželo darbo vietos buvo Florencija, Roma ir Karara, kur jis dirbo įvairiuose užsakymuose, įskaitant garsiąją Dovydo statulą, Siksto koplyčios lubas ir Šv. Petro bazilikos kupolą.

Daugelis menininkų per visą jo karjerą padarė įtaką Mikelandželui, įskaitant skulptorius Donatello ir Verrocchio bei dailininkus Masaccio ir Botticelli. Mikelandželą taip pat labai įkvėpė senovės graikų ir romėnų menininkų darbai, kuriuos jis daug studijavo.

Mikelandželas buvo žinomas dėl savo unikalių tapybos ir skulptūros technikų. Jo stiliui buvo būdingas dramatiškas apšvietimas, sudėtingos kompozicijos, žmogaus anatomijos ir formos akcentavimas.

Neįmanoma pervertinti Mikelandželo poveikio meno pasauliui. Jo darbai yra meno laimėjimų viršūnė, o jo technikos ir stiliaus naujovės padarė ilgalaikę įtaką menininkų kartoms.

Štai penki svarbiausi Mikelandželo paveikslai:

1. Siksto koplyčios lubos: nutapytas 1508–1512 m., šiame šedevre yra devynios Pradžios knygos scenos, įskaitant Adomo sukūrimą ir tvaną.

2. Paskutinis teismas: ši freska, nutapyta ant Siksto koplyčios altoriaus sienos, vaizduoja antrąjį Kristaus atėjimą ir žmonijos sielų teismą.

3. Doni Tondo: Šis apskritas paveikslas vaizduoja Šventąją šeimą ir yra laikomas vienu iš svarbiausių Mikelandželo darbų tapybos terpėje.

4. Šv. Petro nukryžiavimas: ši freska, nutapyta Cappella Paolina, vaizduoja Šv. Petro kankinystę ir pasižymi dramatišku apšvietimu bei dinamiška kompozicija.

5. Sauliaus atsivertimas: ši freska, nutapyta ant Cappella Paolina lubų, vaizduoja Biblijos istoriją apie Sauliaus atsivertimą į krikščionybę ir Mikelandželo firminį šviesos ir šešėlio naudojimą.