Pierre'as Augustas Renuaras

Pierre'as-Auguste'as Renoiras (1841-1919) buvo pagrindinis prancūzų impresionizmo menininkas. Gimęs Limože, Prancūzijoje, 25 m. vasario 1841 d., Renoiras užaugo darbininkų šeimoje. Jo tėvas Léonardas Renoiras buvo siuvėjas, o motina Marguerite Merlet dirbo siuvėja. Šeima persikėlė į Paryžių, kai Renoir buvo mažas, o meninę kelionę jis pradėjo būdamas 13 metų porceliano fabriko mokiniu.

1862 m. Renoiras pradėjo studijuoti tapybą École des Beaux-Arts ir pas Charlesą Gleyre'ą, kur susipažino ir susidraugavo su Claude'u Monet, Frédéricu Bazille'u ir Alfredu Sisley. Ši menininkų grupė vėliau taps impresionizmo judėjimo, kuris savo novatoriškomis technikomis ir tematika padarė revoliuciją meno pasaulyje, šerdį.

Renoiras vedė Aline Charigot 1890 m., su kuria susilaukė trijų sūnų: Pierre'o, Jeano ir Claude'o. Aline tapo kai kurių garsiausių Renoiro kūrinių modeliu ir visą gyvenimą buvo palaikanti partnerė. Jo sūnus Jeanas Renoiras vėliau tapo pripažintu kino režisieriumi, o kiti sūnūs taip pat siekė meno karjeros.

Renoiro meninei kelionei didelę įtaką padarė jo kolegos impresionistai, tokie kaip Monet ir Sisley, taip pat ankstesni meistrai, tokie kaip Édouard Manet, Camille Pissarro ir Gustave Courbet. Jis žavėjosi ryškiomis Barbizon mokyklos spalvomis ir šviesos žaismu, įkvėpusiu jo paveiksluose tyrinėti natūralią šviesą ir spalvas.

Renoiro technika bėgant metams keitėsi, nuo laisvo teptuko ir ryškios ankstyvųjų impresionistinių kūrinių paletės perėjo prie klasikinio, rafinuoto stiliaus vėlesniais metais. Jis sutelkė dėmesį į trumpalaikius šviesos ir atmosferos efektus, kasdienio gyvenimo grožį ir žmogaus kūno jausmingumą. Renoiro paveiksluose dažnai buvo švenčiamas moterų grožis ir šeimos gyvenimo šiluma, kuri tapo reikšminga jo meninio pėdsako dalimi.

Penki svarbiausi paveikslai:

La Moulin de la Galette (1876 m.) – šis gyvas ir žavus paveikslas vaizduoja šventinę sceną populiarioje lauko šokių vietoje Monmartre. Kūrinys garsėja ryškiomis spalvomis, margais saulės spinduliais ir dinamiška kompozicija.
Valčių vakarėlio pietūs (1880–1881 m.) – Renoiro šedevre būrys draugų, įskaitant jo būsimą žmoną Aline, ramiai pietauja terasoje su vaizdu į Seną. Paveikslas demonstruoja Renoiro įgūdžius užfiksuoti šviesos, spalvų ir socialinės sąveikos sąveiką.
„Dance at Bougival“ (1883 m.) – šiame romantiškame ir kerinčiame darbe vaizduojama pora, šokanti lauko renginyje Paryžiaus priemiestyje Bougival. Intymus ryšys tarp šokėjų ir sodrus impresionistinis teptukas daro šį paveikslą pamėgtu tarp meno mylėtojų.
Didieji pirtininkai (1884–1887) – šis paveikslas nukrypsta nuo ankstesnių jo darbų, jame vaizduojama grupė nuogų moterų, besimaudančių ramiame, idiliškame kraštovaizdyje. Kūrinyje pabrėžiamas Renoiro gebėjimas užfiksuoti žmogaus formos jausmingumą ir gamtos grožį.
Sūpynės (1876) – Šiame žaismingame ir lengvabūdiškame paveiksle pavaizduota jauna mergina sūpynėse, apsupta draugų ir šeimos. Kūrinys parodo Renoiro talentą vaizduoti džiaugsmą ir paprastus kasdienio gyvenimo malonumus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Pierre'as-Auguste'as Renoiras buvo novatoriškas ir įtakingas menininkas.