Didysis renesansas

Didysis renesansas tikriausiai buvo laikotarpis Europos istorijoje, kuriame įvyko pats nuostabiausias meno progresas ir pažanga. Šis laikotarpis buvo pažymėtas turtingu meno globėju, atgimstančiu humanizmu ir dvasinėmis vertybėmis. Aukštasis renesansas laikomas paskutiniuoju etapu Renesanso epocha prasidėjęs Italijoje XIV a. Tai buvo išskirtinių pasiekimų ir išradimų laikotarpis. Klasikinėse studijose jis buvo labai tobulinamas ir tobulinamas. Be to, buvo plačiai globojami turtingų aristokratų ir augančios viduriniosios klasės, kurie sugebėjo įvertinti meno kūrinius, kuriuos sukėlė šis laikas ir kurių entuziazmas dėl meno privertė dailininkus išrasti naujas ir novatoriškas tapybos technikas. Aukšto renesanso laikotarpio meno kūriniai pasižymi įspūdingomis perspektyvomis, sudėtingomis kompozicijomis ir natūralesnėmis figūrų reprezentacijomis. Aukšto renesanso laikotarpis laikomas ilgo proceso, apėmusio didelę menininkų konkurenciją ir norą eksperimentuoti su naujomis idėjomis, kulminacija. Tapytojai galėjo padėti žmogaus emocijas ant drobės, naudodami geometriją, dramatišką šviesą, spalvas ir anatomiją. Apibendrinant galima sakyti, kad Aukšto Renesanso laikotarpio meno kūriniams būdingas natūralizmas. Natūralistinis tapybos stilius, sukurtas Aukšto Renesanso laikotarpiu, yra toks ryškus, kad atrodo, jog paveiksle pavaizduota scena iš tikrųjų įvyko. Jam taip pat būdingas dramatiškas šviesos ir šešėlio naudojimas, linijinė perspektyva, formų ir anatomijos iškraipymai, taip pat rafinuotas figūrų vaizdavimas su žmogaus emocijomis. Aukštojo renesanso meno stilių daugiausia įkvėpė graikų, romėnų ir platoniškos tradicijos, pabrėžiančios racionalų mąstymą ir matematiką, kurios buvo matomos daugelyje tuo laikotarpiu sukurtų meno kūrinių. Todėl galima sakyti, kad aukšto renesanso meno stiliui daugiausia įtakos turėjo tuo metu vyravęs humanizmas ir įsitikinimai. Aukštasis renesansas yra vienas įtakingiausių Vakarų civilizacijos meno laikotarpių; tai paskatino mokslo atradimus, technologines naujoves, pažangą literatūroje ir teatre bei naują žmogaus prigimties supratimą.