Édouardas Manet

Édouard Manet (1832-1883) – prancūzų tapytojas ir vienas modernizmo judėjimo pradininkų. Jis gimė pasiturinčioje šeimoje Paryžiuje, Prancūzijoje, 23 m. sausio 1832 d. Jo tėvas Auguste'as Manet buvo vyresnis valstybės tarnautojas, o motina Eugenie-Desiree Fournier buvo diplomato dukra. Manetas buvo vyriausias iš trijų sūnų, augo kultūringoje ir intelektualioje aplinkoje.

Manetas domėtis menu prasidėjo vaikystėje ir dažnai lydėdavo savo motiną į Luvro muziejų. Būdamas 18 metų jis gavo oficialų meno išsilavinimą, o 1856 m. įstojo į Thomas Couture, garsaus istorinių ir žanrinių scenų dailininko, studiją. Tačiau Manet nesijautė patogiai konservatyvioje Couture studijoje ir paliko vos po šešių mėnesių.

1863 m. Manet vedė Suzanne Leenhoff, olandę, kuri buvo jo fortepijono mokytoja. Prieš santuoką jie susilaukė vieno sūnaus Leono, kuris gimė 1852 m. Maneto gyvenimui ir kūrybai didelę įtaką padarė šeima, jis dažnai tapydavo žmonos ir sūnaus portretus.

Ankstyviesiems Manet darbams įtakos turėjo senieji meistrai, ypač Diego Velazquez, Frans Hals ir Francisco Goya. Tačiau didžiausią įtaką jam padarė tapytojas realistas Gustave'as Courbetas, su kuriuo Manetas susipažino 1860-ųjų pradžioje. Courbet įtaka matoma Manet traktuojant šviesą ir jo pirmenybę šiuolaikinėms temoms.

Manet studija buvo pačiame Paryžiaus centre, ir jis dažnai piešė scenas iš kasdienio gyvenimo, pavyzdžiui, kavinių, barų ir parkų. Jam buvo įdomu užfiksuoti šiuolaikinio gyvenimo esmę, o jo paveiksluose dažnai buvo vaizduojamas miestietiškas paryžiečių gyvenimo būdas.

Manet technika pasižymėjo plačiu teptuko potėpiu, supaprastintomis formomis ir ryškiomis spalvomis. Jis dažnai naudojo ribotą paletę, kuri jo paveikslams suteikė vienybės ir harmonijos pojūtį. Jo technika labai nukrypo nuo akademinės tradicijos, kuri akcentavo tikslias linijas, lygų paviršių ir tikroviškas detales.

Manet pėdsakas meno pasaulyje buvo reikšmingas. Per savo gyvenimą jis buvo prieštaringai vertinama figūra, o jo paveikslai dažnai sukėlė pasipiktinimą tarp institucijos. Tačiau jo darbai turėjo įtakos šiuolaikinio meno raidai ir atvėrė kelią vėlesniems menininkams, tokiems kaip impresionistai.

Štai penki svarbiausi Manet paveikslai:

1. Olimpija (1863 m.) – šis paveikslas sukėlė skandalą, kai pirmą kartą buvo eksponuojamas 1865 m. Jame vaizduojama gulinti nuoga moteris, kuri drąsiai žiūri į žiūrovą. Olimpija buvo nukrypimas nuo tradicinio moters akto vaizdavimo, kuris buvo idealizuotas ir dažnai mitologinis.

2. Pietūs ant žolės (1863 m.) – šiame paveiksle pavaizduoti du visiškai apsirengę vyrai ir nuoga moteris, iškylaujanti parke. Aprengtų ir neaprengtų figūrų sugretinimas sukėlė kritikų pasipiktinimą, kurie manė, kad paveikslas yra nepadorus.

3. „Bar at the Folies-Bergere“ (1882 m.) – šiame paveiksle pavaizduota barmenė Paryžiaus naktiniame klube. Paveikslas išsiskiria sudėtinga kompozicija, kurioje yra veidrodis, atspindintis barmenę ir baro globėjus.

4. „The Fifer“ (1866 m.) – šiame paveiksle vaizduojamas jaunas berniukas, vaidinantis fife. Paveikslas išsiskiria spalvų naudojimu ir drąsiu teptuku.

5. Imperatoriaus Maksimiliano egzekucija (1869 m.) – šiame paveiksle vaizduojama egzekucija Maksimilijonui I, buvusiam Meksikos imperatoriui, kuriam 1867 m. buvo įvykdyta sušaudymas. Paveikslas yra komentaras apie