Egon Schiele

Egonas Schiele (1890-1918) buvo austrų tapytojas, žinomas dėl savo intensyvių ir ekspresyvių darbų. Schiele gimė Tulne, mieste netoli Vienos, Adolfo ir Marie Schiele šeimoje. Jo tėvas buvo geležinkelio darbuotojas, o mama – namų šeimininkė. Schiele vaikystė buvo paženklinta tragedijos, nes jo tėvas mirė nuo sifilio, kai jam buvo vos 14 metų, o jaunesnioji sesuo mirė nuo gripo, kai jam buvo 16 metų.

Būdamas 16 metų Schiele įstojo į Vienos dailės akademiją, tačiau greitai nusivylė ten dėstomu akademiniu tapybos stiliumi. Jį labiau domino išraiškingos ir emocinės meno savybės, jis pradėjo kurti savitą stilių.

1915 metais Schiele ištekėjo už Edith Harms, jaunos moters iš turtingos šeimos, kuri taip pat domėjosi menu. Porą siejo audringi santykiai, tačiau jie liko kartu iki Schiele mirties.

Schiele padarė įtaką daugybė menininkų, įskaitant Gustavą Klimtą, Vincentą van Gogą ir Edvardą Munchą. Jo technika pasižymėjo drąsiomis linijomis, iškreiptomis figūromis, intensyvia emocine išraiška. Schiele darbuose dažnai buvo nagrinėjamos seksualumo, mirtingumo ir žmogaus formos temos.

Schiele meninė karjera nutrūko, kai 1918 m., būdamas 28 metų amžiaus, mirė nuo ispaniško gripo. Nepaisant trumpo gyvenimo, Schiele paliko reikšmingą pėdsaką meno pasaulyje, įkvėpdamas ateities menininkų kartas savo drąsiu ir išraiškingu stiliumi.

Štai 5 svarbiausi Schiele paveikslai:

„Self-Seers“ (1911 m.) – šiame paveiksle pavaizduotos dvi figūros, viena vyriška ir viena moteris, stovinčios viena nugara užmerktomis akimis. Paveikslas yra vidinio savęs ir pasąmonės tyrinėjimas.
„Negyva motina“ (1910) – šis paveikslas yra labai emocingas Schiele motinos po jos mirties atvaizdas. Paveikslas yra neapdorotas ir viscerališkas, parodantis skausmą ir kančią, kurią Schiele jautė netekęs motinos.
„Sėdi moteris sulenktu keliu“ (1917 m.) – šiame paveiksle pavaizduota moteris, sėdinti ant kėdės sulenkusi kelius, rankas apglėbusi koją. Paveikslas yra moters formos tyrimas, parodantis Schiele domėjimąsi žmogaus kūnu ir jo ekspresyviomis galimybėmis.
„Wally Neuzil portretas“ (1912) – šis paveikslas yra Schiele meilužės ir mūzos Wally Neuzil portretas. Paveikslas išsiskiria intensyvia emocine išraiška ir drąsiu, grafišku stiliumi.
„Apkabinimas“ (1917 m.) – šiame paveiksle pavaizduotos dvi nuogos figūros, surakintos glėbyje, jų kūnai persipynę. Paveikslas yra žmogaus seksualumo ir žmogaus pavidalo grožio šventė, vienas garsiausių Schiele darbų.