Marianne von Werefkin

Marianne von Werefkin (1860-1938) buvo rusų ir vokiečių menininkė, žinoma dėl savo indėlio į ekspresionizmo plėtrą ir dalyvavimą įvairiose menininkų grupėse XX amžiaus pradžioje.

Gimęs Tuloje, Rusijoje, von Werefkinas buvo turtingo karininko dukra ir motina, kuri buvo pažangi pianistė. Ji užaugo privilegijuotoje aplinkoje ir įgijo klasikinį išsilavinimą, studijavo muziką, literatūrą ir kalbas. Jaunystėje ji taip pat domėjosi piešimu ir tapyba, tačiau tėvai nepritarė menui kaip moters profesijai.

1880 m. von Werefkin persikėlė į Sankt Peterburgą siekti savo meninių siekių. Ji mokėsi pas garsų rusų tapytoją Ilją Repiną ir buvo stipriai paveikta jo realistinio stiliaus. 1892 m. ji susitiko su Aleksejumi fon Javlenskiu, kitu Repino mokiniu, kuris tapo jos palydovu ir galiausiai vyru. Kartu jie paliko Rusiją ir apsigyveno Miunchene, Vokietijoje.

Miunchene von Werefkinas ir Jawlensky įsitraukė į įvairias menininkų grupes, įskaitant „Blue Rider“ – judėjimą, kuris siekė atitrūkti nuo akademinių tradicijų ir priimti naują, išraiškingesnį meno stilių. Von Werefkinas taip pat buvo susijęs su Neue Künstlervereinigung München (Miuncheno naujųjų menininkų asociacija), kuriai priklausė tokie menininkai kaip Wassily Kandinsky ir Franz Marc.

Ankstyvajai Von Werefkin kūrybai buvo būdingas realistinis stilius, tačiau ji pamažu perėjo prie ekspresyvesnio, abstraktesnio stiliaus. Ji eksperimentavo su spalvomis ir formomis, dažnai naudodama drąsius, intensyvius atspalvius ir supaprastintas formas. Jos kūrybai įtakos turėjo ir domėjimasis spiritizmu bei mistika.

Tarp svarbiausių von Werefkino paveikslų yra šie:

„Audra“ (1904 m.): šis paveikslas laikomas vienu ankstyvųjų von Werefkino šedevrų. Jame yra audringas kraštovaizdis su dramatiškais besisukančiomis debesimis ir įtampos bei nerimo jausmu.
„Rusijos dainininkė“ (1907): šiame paveiksle pavaizduota tradicine rusiška suknele vilkinti moteris, dainuojanti labai intensyviai. Ryškios, ryškios spalvos ir stilizuotos formos perteikia energijos ir emocijų pojūtį.
„Juodoji Mergelė“ (1910): šiame paveiksle pavaizduota viduramžių Mergelės Marijos statula. Von Werefkin panaudojo tamsias, niūrias spalvas ir iškreiptas formas, sukuria paslapties ir pagarbos jausmą.
„Autoportretas su lempa“ (1910): šiame autoportrete pavaizduotas fon Werefkinas su lempa, sukuriantis dramatišką šviesos ir šešėlio kontrastą. Supaprastintos, kampuotos formos ir intensyvios spalvos perteikia savistabos ir intensyvumo jausmą.
„Mandrill“ (1912 m.): Šiame paveiksle paryškinta stilizuota forma pavaizduotas mandrilas, primatų tipas. Intensyvios, ryškios spalvos ir supaprastintos formos sukuria energijos ir judėjimo pojūtį.

Apibendrinant, Marianne von Werefkin buvo svarbi ekspresionizmo raidos figūra, o jos darbai atspindi jos susidomėjimą spiritizmu ir mistika. Jos paveikslai pasižymi drąsiomis spalvomis ir supaprastintomis formomis, perteikiančiomis emocijų ir intensyvumo jausmą. Svarbiausi jos kūriniai yra „Audra“, „Rusų dainininkė“, „Juodoji Mergelė“, „Autoportretas su lempa“ ir „Mandrilė“.