Paul Gauguin

Paul Gauguin (1848-1903) buvo prancūzų menininkas, žinomas dėl savo postimpresionistinių paveikslų, kurie įkvėpė simbolistinį meno judėjimą ir paveikė modernaus meno raidą. Gogeno gyvenimas buvo paženklintas asmeninių neramumų ir meninių eksperimentų, dėl kurių jis tapo svarbia figūra meno istorijoje.

Gogenas gimė Paryžiuje, Prancūzijoje, 7 m. birželio 1848 d. prancūzų žurnalisto Clovis Gogeno ir pusiau Peru motinos Aline Chazal šeimoje. Jo šeima persikėlė į Peru, kai jam buvo dveji metai, bet grįžo į Prancūziją, kai jam buvo septyneri. Gogenas didžiąją vaikystės dalį praleido Limoje, Peru, ir niekada nepamiršo, kokį poveikį jam padarė Peru kraštovaizdis ir kultūra.

Asmeninis Gogeno gyvenimas buvo audringas, paženklintas kelių nesėkmingų santuokų ir reikalų. 1873 m. jis vedė Mette-Sophie Gad ir kartu susilaukė penkių vaikų. Gogenas paliko šeimą 1885 m., kad galėtų tęsti savo meną, ir jis daug keliavo po Europą ir Ramiojo vandenyno pietinę dalį. Jis turėjo daug draugų ir menininkų pažįstamų, įskaitant Vincentą van Gogą, Edgarą Degasą ir Emilį Bernardą.

Gogenas per savo gyvenimą dirbo keliose skirtingose vietose, įskaitant Prancūziją, Daniją, Martiniką ir Taitį. Jam didelę įtaką padarė Paulo Cézanne'o menas ir primityvus Polinezijos menas. Gogenas sukūrė savo unikalų tapybos stilių, kuriam būdingos drąsios spalvos, išlygintos formos ir supaprastintos formos. Jis naudojo techniką, vadinamą „sintetizmu“, kuri pabrėžė bendrą scenos įspūdį, o ne atskirus jos komponentus.

Gogeno pėdsakas meno pasaulyje buvo reikšmingas. Jis padėjo atitrūkti nuo tradicinių impresionizmo judėjimo technikų ir temos, atvėrė kelią šiuolaikinio meno raidai. Gogeno drąsių spalvų ir supaprastintų formų naudojimas turėjo įtakos fovistiniam judėjimui, o jo susidomėjimas primityviosiomis kultūromis įkvėpė primityvistų judėjimo vystymąsi.

Štai penki svarbiausi Gogeno paveikslai:

„Vizija po pamokslo“ (1888 m.) – šis paveikslas yra vienas garsiausių Gogeno darbų, jame vaizduojama grupė bretonų moterų, liudijančių Jokūbo, besiimančio su angelu, viziją.
„Geltonas Kristus“ (1889 m.) – šiame paveiksle vaizduojamas nukryžiuotas Kristus ryškiai geltoname fone ir parodomas Gogeno susidomėjimas religine Bretanės simbolika.
"Iš kur mes ateiname? Kas mes? Kur mes einame?" (1897 m.) – šis didelio masto paveikslas yra vienas ambicingiausių Gogeno darbų, jame vaizduojama grupė Taičio figūrų, mąstančių apie gyvenimo paslaptis.
„Taičio moterys paplūdimyje“ (1891 m.) – šiame paveiksle pavaizduotos dvi Taičio moterys, sėdinčios paplūdimyje. Tai atspindi Gogeno susidomėjimą Ramiojo vandenyno pietinės dalies jausmingumu ir egzotika.
„Žiūri mirusiųjų dvasia“ (1892 m.) – šiame paveiksle vaizduojama jauna Taičio moteris, gulinti lovoje, ir tai atspindi Gogeno susižavėjimą antgamtiniais ir mistiniais Taičio kultūros aspektais.