Romantizmas

Romantizmas, dar vadinamas romantiniu menu, yra Europos meninis judėjimas, atsiradęs XVIII amžiaus antroje pusėje. Romantizmas apėmė tradicinės klasikinės tapybos technikos pakeitimą, pridedant meno kūriniui naujų emocijų ir jaustis natūraliau. Romantikai, kitaip nei klasikiniai menininkai, naudojo ryškias spalvas ir skirtingas kompozicijas. Romantikus labai įkvėpė gamta, vaizduotė, savybės, kurios nėra būdingos klasikiniam menininkui. Romantizmas atsirado kaip reakcija į pramonės revoliuciją ir politines revoliucijas Europoje. Buvo keičiama valdžia iš karalių į žmones, kurie siekė demokratijos. Dėl to įvyko socialiniai pokyčiai, dėl kurių buvo naudojamos naujos temos, atspindinčios šį visuomenės pokytį. Romantikai tikėjo individualia patirtimi, o ne tradicinėmis taisyklėmis. Vietoj racionalizmo ir tvarkos buvo teikiama pirmenybė vaizduotei, prigimčiai ir emocijoms. Romantinis menas buvo apibūdinamas kaip išraiškingas, emocingas, vaizduotės, dvasinis ir vizionieriškas. Romantizmas meno pasaulyje buvo reakcija į neoklasicizmo epochos klasicizmą. Pagrindinis skirtumas tarp romantizmo ir klasicizmo yra tas, kad nors klasikinis menas laikosi griežtų taisyklių, struktūros ir formos, romantinis menas yra labiau eksperimentinis ir vaizduotės. Taip pat yra kitų skirtumų, tokių kaip spalvų schemos, tema, temos prieš formos dėsningumą ir simetriją. Pagrindinis romantiko tikslas buvo vaizduoti jausmus, priešingus tikrovei. Buvo sakoma, kad menininkus įkvėpė gamta, nes jie ieškojo grožio toli nuo miestų, kuriuose tapo sunku juos rasti. Skirtingas tapybos stilius atsirado ir dėl dekoracijų pokyčių, dėl kurių menininkai pirmenybę teikė peizažams, o ne istoriniams įvykiams.